- padraikės
- padráikės sf. pl. (1) Plv, Užv, padraĩkės (2) Erž žr. padraikos 1: Mes tąsyk suspėjom pėdus suvežti, tik padraĩkės liko Trg. Šiemet grėbikės nelabai gražiai sugrėbė, tai daug padraĩkių Snt. Žiūrėk, rugiai ir neparlijo, kad padráikių uždėjo ant viršaus Jrb. Kai padráikes prilyja, mesk jau tada jas į mėšlą – niekam netinka VšR. Padráikes kulsim atskirai Skr. Eik apvartyt padraikès, kad nesudygtų grūdai Šk.
Dictionary of the Lithuanian Language.